23 Tu padarei jų palikuonis tokius gausiuskaip dangaus žvaigždėsir atvedei juos į kraštą,į kurį buvai įsakęs jų tėvams eiti ir jį paveldėti.
24 Tad palikuonys įžengė ir paveldėjo kraštą:tu nugalėjai jiems krašto gyventojus kanaaniečius,atidavei jiems į rankas kartu su jų karaliais ir tautomis,kad pasielgtų su jais, kaip jiems patinka.
25 Jie paėmė įtvirtintus miestus ir derlingą žemę,paveldėjo namus, kupinus visokių gėrybių,jau iškastas vandens talpyklas, vynuogynus,alyvmedžių sodus, gausybę vaismedžių.Jie valgė, buvo sotūs, tapo rubuiliai,mėgaudamiesi tavo begaliniu gerumu.
26 Tada neklusnumo apsėsti jie sukilo prieš taveir nusigręžė nuo tavo Įstatymo.Tavo pranašus, įspėjančius grįžti pas tave,jie išžudė ir didžiai tave užgavo.
27 Tu atidavei juos priešams į rankas;priešai juos engė.Prispausti jie šaukėsi tavęs,tu išgirdai juos iš dangausir iš savo didžio gailestingumo davei jiems išgelbėtojų,kurie išgelbėjo juos iš jų priešų rankų.
28 Bet vos tik gavę ramybęjie vėl ėmė daryti pikta tavo akyse.Tada tu atidavei juos priešams į rankas,idant šie būtų jų valdovai.O kada jie vėl gręžėsi šauktis tavęs,tu išgirdai juos dangujeir iš savo gailestingumo nuolat gelbėjai juos.
29 Tu įspėjai juos,kad sugrąžintum prie savo Įstatymo.Tačiau jie elgėsi įžūliai, neklausydami tavo įsakymų;jie nusidėjo tavo įsakams,kuriuos vykdydamas žmogus randa gyvastį.Pasižiūrėję per atkaklų petį,jie užkietino savo sprandus ir neklausė.