6 Nejau taip atsilygini VIEŠPAČIUI,paika ir neišmintinga tauta?Argi ne jis tavo tėvas, kuris tave sukūrė,padarė ir įkurdino?
7 Prisimink senovės dienas,apsvarstyk praeities amžių metus;klausk savo tėvo, jis tau paaiškins,savo senolių, jie tau pasakys.
8 Kai Aukščiausiasis skyrė tautoms jų paveldą,kai dalijo Adomo palikuonis,jis nustatė tautų ribas pagal Dievo sūnų skaičių,
9 bet VIEŠPATIES dalis yra jo tauta,Jokūbas yra jo paveldas.
10 Jis rado jį dykumoje –tyruose vaitojančios dykumos.Priglobė jį, rūpinosi,saugojo kaip savo akies vyzdį.
11 Kaip erelis drąsina savo jauniklius,plazdendamas virš lizdo,taip jis išskleidė savo sparnus ir, paėmęs jį,nešė pirmyn ant savo sparnų.
12 Vienas VIEŠPATS jį tevedė,nebuvo su juo jokio svetimo dievo.