22 Dabar Dievas atsiminė Rachelę, išklausė jos ir atvėrė jos įsčias.
23 Ji tapo nėščia ir pagimdė sūnų, tardama: „Dievas nuėmė nuo manęs gėdą!“
24 Ir pavadino jį Juozapu, sakydama: „Teprideda man Dievas dar vieną sūnų!“
25 Kai Rachelė pagimdė Juozapą, Jokūbas kreipėsi į Labaną: „Leisk man eiti namo, grįžti į savo kraštą.
26 Atiduok man mano žmonas bei vaikus, už kuriuos tau tarnavau, ir leisk man išvykti. Juk žinai, kiek savo darbu tau pasitarnavau“.
27 Bet Labanas jam tarė: „O kad aš rasčiau malonės tavo akyse! Per būrimą sužinojau, kad VIEŠPATS laimino mane dėl tavęs.
28 Todėl, – tęsė jis, – nustatyk, kokią tik nori algą, aš mokėsiu“.