13 Juozapas paėmė juodu abu – Efraimą dešine ranka Izraelio kairėje ir Manasą kaire ranka Izraelio dešinėje – ir atvedė arčiau prie jo.
14 Bet Izraelis ištiesė dešinę ranką ir uždėjo ant galvos Efraimui, kuris buvo jaunesnis, o kairę ranką – ant galvos Manasui, sukryžiuodamas savo rankas, nors Manasas ir buvo pirmagimis.
15 Jis palaimino Juozapą, tardamas:„Dievas, kurio keliais ėjomano protėviai Abraomas ir Izaokas,Dievas, kuris buvomano ganytojas nuo mano gimimo iki šios dienos,
16 angelas, kuris išgelbėjo maneiš visų pavojų, telaimina šiuos jaunuolius!Tebūna juose įamžintas mano vardasir vardas mano protėvių Abraomo ir Izaoko!Teišauga jie į didelę daugybę žemėje!“
17 Pamatęs, kad jo tėvas uždėjo dešinę ranką Efraimui ant galvos, Juozapas pamanė, jog tai neteisinga. Tad paėmė tėvo ranką perkelti nuo Efraimo ant Manaso galvos.
18 Tėvui Juozapas sakė: „Ne taip, mano tėve! Kadangi šis yra pirmagimis, uždėk savo dešinę ranką jam ant galvos“.
19 Tačiau tėvas nesutiko. „Aš žinau, mano sūnau, aš žinau, – tarė jis, – jis taip pat taps tauta, jis taip pat bus didis. Bet jo jaunasis brolis bus didesnis už jį, ir jo palikuonys taps tautų daugybe“.