6 Tenedalyvauja mano siela jų taryboje,tenebūna įtraukta mano garbė į jų bendrystę,nes kai jie įniršta, žudo vyrus,ir kai jiems malonu, luošina jaučius.
7 Tebūna prakeiktas jų įniršis,nes jis nuožmus,ir jų pyktis,nes jis žiaurus!Padalysiu juos Jokūbe,išblaškysiu juos Izraelyje.
8 Judai, tavo broliai girs tave;tavo ranka visada ant priešų sprando;tavo tėvo sūnūs tau lenksis.
9 Judas tarsi jaunas liūtas;nuo grobio pakilai, mano sūnau! Jis priglunda, atsigula tarsi liūtas,tarsi žvėrių karalius;kas gi galėtų drįsti jį prikelti?
10 Skeptras nepaliks Judonei valdovo lazda,kolei neateis tas, kuriam tai priklauso;tada jam turės paklusti tautos.
11 Judas riša savo asiliuką prie vynmedžio,savo asilės jauniklį prie rinktinio vynmedžio;jis skalbia savo apdarą vyne,savo skraistę – vynuogių sunkoje.
12 Jo akys tamsesnės už vyną,o dantys baltesni už pieną.