5 VIEŠPATS nužengė debesies stulpe, sustojo prie Padangtės įėjimo ir sušuko: „Aaronai ir Mirjama!“ O kai jiedu prisiartino,
6 jis tarė:„Prašau klausytis mano žodžių!Jei tarp jūsų būtų pranašas,aš apsireikščiau jam regėjime,aš kalbėčiau jam sapne.
7 Bet ne toks yra mano tarnas Mozė: jam patikėti visi mano namai.
8 Su juo aš kalbu tiesiogiai,aiškiai, ne mįslėmis.Jis mato patį VIEŠPATĮ.Tad kodėl nebijote kalbėti prieš mano tarną Mozę?“
9 Vis dar pykčio ant jų apimtas, VIEŠPATS nuėjo.
10 Debesiui nuo Padangtės pasitraukus, Mirjama stovėjo balta kaip sniegas – raupsuota. Aaronas atsisuko į Mirjamą ir pamatė, kad ji susirgusi raupsais.
11 Jis tarė Mozei: „Ak, mano viešpatie, prašyčiau nebausti mūsų už nuodėmę, kurią taip kvailai padarėme!