1 Efraimo aukštumose gyveno žmogus, vardu Mikajas.
2 Savo motinai jis tarė: „Anuos tūkstantį šimtą sidabro šekelių užkeikei, kai jie buvo iš tavęs paimti, ir net man girdint užkeikimą pakartojai. Tai va, tas sidabras pas mane. Aš jį paėmiau“. – „Telaimina VIEŠPATS mano sūnų!“ – ištarė motina.
3 Jam sugrąžinus motinai tūkstantį šimtą sidabro šekelių, motina tarė: „Dabar aš skiriu tą sidabrą VIEŠPAČIUI. Perduodu jį savo sūnui, kad padarytų iš jo statulą. Taigi atiduodu jį tau“.
4 Kai jis sugrąžino pinigus savo motinai, motina paėmė du šimtus sidabro šekelių ir padavė sidabrakaliui. Jis padarė iš jų statulą, kuri buvo laikoma Mikajo namuose.
5 Taigi tas vyras Michėjas turėjo Dievo namus. Jis padirbo efodą bei terafimus ir pašventė vieną savo sūnų būti jo kunigu.
6 Tomis dienomis Izraelyje karaliaus nebuvo. Visi žmonės darė, kas jiems atrodė dora.