3 ir ėmė šaukti galingu balsu tartum riaumojantis liūtas. Kai jis sušuko, atsiliepė septyni griaustiniai savais balsais.
4 Septyniems griaustiniams prabilus savais balsais, puoliausi rašyti, bet išgirdau iš dangaus balsą, sakantį man: „Užantspauduok, ką pasakė septyni griaustiniai, ir to nerašyk!“
5 O angelas, kurį mačiau stovint ant jūros ir ant sausumos, pakėlė savo ranką į dangų
6 ir prisiekė Gyvenančiuoju per amžių amžius, kuris sutvėrė dangų ir visa, kas jame, žemę ir visa, kas joje, bei jūrą ir visa, kas joje, – kad laiko daugiau nebebus,
7 bet septintojo angelo trimitavimo dienomis bus baigta Dievo paslaptis, kaip Jis yra paskelbęs Gerąją naujieną savo tarnams pranašams.
8 Tuomet balsas, kurį girdėjau iš dangaus, vėl ėmė kalbėti man ir tarė: „Eik, paimk atvyniotą knygelę iš angelo rankos, stovinčio ant jūros ir sausumos“.
9 Aš nuėjau pas angelą ir paprašiau, kad duotų man knygelę. O jis man tarė: „Imk ir suvalgyk ją! Ji bus karti viduriuose, bet burnoje ji bus saldi kaip medus“.