3 Ir dar kartą jie skelbė: „Aleliuja! Jos dūmai rūks per amžių amžius!“
4 Dvidešimt keturi vyresnieji ir keturios būtybės parpuolė ir pagarbino Dievą, sėdintį soste, sakydami: „Amen! Aleliuja!“
5 O nuo sosto nuskambėjo balsas: „Šlovinkite mūsų Dievą visi Jo tarnai ir tie, kurie bijote Jo: maži ir dideli!“
6 Ir išgirdau gausios minios balsą, lyg daugybės vandenų šniokštimą ar galingų griaustinių dundėjimą, sakantį: „Aleliuja! Užviešpatavo Viešpats Dievas, Visagalis.
7 Džiūgaukime ir linksminkimės, ir duokime Jam šlovę! Nes atėjo Avinėlio vestuvės ir Jo nuotaka pasiruošė“.
8 Jai buvo duota apsirengti spindinčia, tyra drobe, o ta drobė – tai šventųjų teisūs darbai.
9 Ir angelas sako man: „Rašyk: ‘Palaiminti, kurie pakviesti į Avinėlio vestuvių pokylį’ „. Jis pridūrė: „Šie žodžiai yra tikri Dievo žodžiai!“