1 Tada Eliziejus sakė: „Klausykite Viešpaties žodžio: ‘Rytoj tuo laiku Samarijos vartuose smulkių miltų saikas kainuos vieną šekelį ir du miežių saikai vieną šekelį’“.
2 Tuomet vyras, į kurio ranką karalius remdavosi, sakė Dievo vyrui: „Jei Viešpats atidarytų dangaus langus, ar galėtų taip įvykti?“ Jis atsakė: „Tu tai matysi savo akimis, bet nevalgysi to“.
3 Keturi raupsuoti vyrai buvo prie miesto vartų. Jie kalbėjosi: „Ar mes čia sėdėsime, kol mirsime?
4 Jei eisime į miestą, ten siaučia badas ir mes mirsime ten, o jei čia sėdėsime, taip pat mirsime. Taigi eikime į sirų stovyklą. Jei jie paliks mus gyvus, gyvensime, o jei jie mus nužudys, mirsime“.
5 Prieblandoje jie pakilo eiti į sirų stovyklą. Priėję prie stovyklos, jie pamatė, kad ten nebuvo nė vieno žmogaus.
6 Viešpats padarė, kad sirų kariuomenė girdėjo vežimų ir žirgų kanopų bildesį, didelės kariuomenės garsus. Sirai kalbėjosi: „Tikrai, Izraelio karalius pasamdė prieš mus hetitų ir egiptiečių karalius“.
7 Jie skubėdami pakilo prieblandoje ir, palikę palapines, žirgus, asilus ir visa, kas stovykloje buvo, bėgo, gelbėdami savo gyvybes.