2 Jeruzale, kelkis, nusikratyk dulkes, atsirišk nuo kaklo pančius, belaisve Siono dukra!
3 Taip sako Viešpats: „Jūs pardavėte save už nieką ir būsite išpirkti be pinigų“.
4 Štai ką sako Viešpats Dievas: „Pradžioje mano tauta nuėjo į Egiptą viešėti, ir Asirija ją pavergė be priežasties“.
5 Viešpats sako: „Ką Aš dabar turiu, kai mano tauta yra veltui išvesta. Jos pavergėjai kankina juos, – sako Viešpats, – ir nuolatos piktžodžiauja mano vardui.
6 Todėl mano tauta pažins mano vardą. Todėl pažins tą dieną, kad Aš esu Tas, kuris sako: ‘Aš esu’“.
7 Kokios gražios kalnuose kojos to, kuris atneša gerą žinią ir skelbia ramybę, kuris atneša linksmą naujieną, skelbia išgelbėjimą ir sako Sionui: „Tavo Dievas viešpatauja“.
8 Sargyba šauks, ir visi drauge džiūgaus, nes aiškiai matys savo akimis, kaip Viešpats sugrąžina Sioną.