22 Tu pakeli mane vėju ir blaškai, Tu išplėši mano nuosavybę.
23 Aš žinau, kad nuvesi mane į mirtį, į namus, skirtus visiems gyviesiems.
24 Tačiau Jis neištiesia rankos į kapą, nors jie šaukia pražūdami.
25 Ar aš neverkiau dėl kenčiančio, nesisielojau dėl vargšo?
26 Aš ieškojau gero – gavau pikta; laukiau šviesos – atėjo tamsa.
27 Mano viduriai virė ir neturėjo poilsio, pasitiko mane vargo dienos.
28 Aš vaikštinėju gedėdamas, nematydamas saulės; stoviu susirinkime ir šaukiu.