20 Skubiai išpylusi savo ąsotį į lovį, vėl nubėgo prie šulinio. Taip ji pagirdė visus jo kupranugarius.
21 Tuo metu jis tylomis ją stebėjo, norėdamas patirti, ar Viešpats padarė jo kelionę sėkmingą, ar ne.
22 Kupranugariams atsigėrus, jis išėmė auksinę sagtį kaktai, sveriančią pusę šekelio, ir dvi apyrankes, sveriančias dešimt šekelių aukso,
23 ir klausė: „Kieno duktė esi? Ar yra tavo tėvo namuose mums vietos pernakvoti?“
24 Ji atsakė: „Aš esu duktė Betuelio, Milkos sūnaus, kurį ji pagimdė Nahorui“.
25 Ji tęsė: „Šiaudų ir pašaro pas mus daug, taip pat ir vietos nakvynei“.
26 Vyras nusilenkė ir pagarbino Viešpatį: