8 neužkietinkite savo širdžių kaip per maištą, gundymo dieną dykumoje,
9 kur jūsų tėvai gundė mane ir mėgino, nors buvo regėję mano darbus
10 per keturiasdešimt metų. Todėl aš įnirtau prieš šią giminę ir pasakiau: „Visuomet jie klysta širdyje; jie nepažįsta mano kelių“.
11 Taigi aš užsirūstinęs prisiekiau: „Jie neįžengs į mano atilsį!“
12 Žiūrėkite, broliai, kad kurio jūsų širdyje neužsimegztų netikėjimo piktybė, atitolinanti nuo gyvojo Dievo.
13 Verčiau raginkite vieni kitus kasdien – kol dar tebėra šiandien, – kad kurio iš jūsų neužkietintų nuodėmės klasta.
14 Juk mes esame tapę Kristaus dalininkais, jei tik išlaikysime iki galo tvirtą pirmykštį pasitikėjimą.