3 VIEŠPATS taip užsidegė pykčiu ant Izraelio, kad dažnai juos atidavinėjo Aramo karaliui Hazaeliui ir Hazaelio sūnui Ben Hadadui.
4 Bet Jehoahazas maldavo VIEŠPATĮ, ir VIEŠPATS jį išklausė, nes matė Izraelio priespaudą ir kaip Aramo karalius buvo juos nukamavęs.
5 VIEŠPATS davė Izraeliui gelbėtoją, ir jie išsilaisvino iš Aramo. Izraelitai gyveno savo namuose kaip anksčiau.
6 Tačiau Jeroboamo namų nuodėmių, kuriomis jis įtraukė Izraelį į nuodėmę, jie neatsisakė, o atkakliai toliau jas darė. Net šventasis stulpas stovėjo Samarijoje.
7 Iš tikro Jehoahazui nebebuvo likę karių, išskyrus penkiasdešimt raitelių, dešimt kovos vežimų ir dešimt tūkstančių pėstininkų, nes Aramo karalius buvo sunaikinęs juos ir sutrypęs kaip dulkes po kojomis.
8 O kiti Jehoahazo darbai – visa, ką jis darė, ir jo žygdarbiai – argi nėra aprašyti Izraelio karalių metraščiuose?
9 Jehoahazas užmigo su savo protėviais ir buvo palaidotas Samarijoje, o vietoj jo karaliumi tapo jo sūnus Jehoašas.