37 jeigu krašte, į kurį buvo išvesti, jie paims į širdį, atsivers ir maldaus tavęs savo nelaisvės šalyje, sakydami: ‘Nusidėjome, užsitraukėme kaltę, nedorai elgėmės’, –
38 jeigu jie grįš pas tave visa širdimi ir visa gyvastimi savo nelaisvės krašte, į kurį buvo išvesti, ir melsis atsigręžę į kraštą, kurį tu davei jų protėviams, į miestą, kurį esi išsirinkęs, ir į Namus, kuriuos pastačiau tavo vardui,
39 išklausyk savo dangaus buveinėje jų maldą ir prašymus, palaikyk jų reikalą ir atleisk tau nusidėjusiems savo žmonėms.
40 Tad dabar, mano Dieve, tavo akys tebūna atviros ir tavo ausys atidžios maldai iš šios vietos!
41 Tad dabar, VIEŠPATIE Dieve, pakilkir ženk, tu ir tavo galingoji Skrynia,į savo poilsio vietą.Išganymu teapsivelkatavo kunigai, VIEŠPATIE Dieve;tavo gerumu tesidžiaugiatau ištikimieji, VIEŠPATIE Dieve.
42 VIEŠPATIE Dieve, neatmesk savo pateptojo,atsimink savo ištikimąją meilę savo tarnui Dovydui!“