1 Bet VIEŠPATS parūpino didžuvę, kad ji prarytų Joną. Ir žuvies pilve Jona išbuvo tris dienas ir tris naktis.
2 Būdamas žuvies pilve, Jona meldėsi VIEŠPAČIUI, savo Dievui.
3 Jis sakė:„Savo nelaimėje šaukiausi VIEŠPATIES,ir jis man atsiliepė.Iš Šeolo pilvo šaukiau,ir tu išgirdai mano balsą!
4 Tu įmetei mane į bedugnę,į jūros širdį.Mane prarijo vandenys,apsėmė visi tavo vandenų srautai ir vilnys.
5 Tuomet tariau: ‘Iš tavo Artumo esu išguitas!Kaip vėl regėsiu tavo šventąją buveinę?
6 Vandenys užliejo mane ligi kaklo,bedugnė prarijo mane,jūros dumbliai apraizgė man galvą
7 prie kalnų papėdės.Nužengiau į kraštą,kurio velkės užsklendė mane amžinai.Bet tu, VIEŠPATIE, mano Dieve,iškėlei mano gyvastį iš kapo.
8 Mano gyvasčiai vis labiau gęstant,atminiau VIEŠPATĮ irmano malda pasiekė tavetavo šventojoje buveinėje.
9 Tuščius stabus garbinantiejiatsisako savo gailestingumo šaltinio,
10 o aš padėkos giesmę tau aukosiu,duotą įžadą įvykdysiu.Išgelbėjimas ateina iš VIEŠPATIES!’“
11 Tuomet VIEŠPATS paliepė žuviai išspjauti Joną į sausumą.