6 Vandenys užliejo mane ligi kaklo,bedugnė prarijo mane,jūros dumbliai apraizgė man galvą
7 prie kalnų papėdės.Nužengiau į kraštą,kurio velkės užsklendė mane amžinai.Bet tu, VIEŠPATIE, mano Dieve,iškėlei mano gyvastį iš kapo.
8 Mano gyvasčiai vis labiau gęstant,atminiau VIEŠPATĮ irmano malda pasiekė tavetavo šventojoje buveinėje.
9 Tuščius stabus garbinantiejiatsisako savo gailestingumo šaltinio,
10 o aš padėkos giesmę tau aukosiu,duotą įžadą įvykdysiu.Išgelbėjimas ateina iš VIEŠPATIES!’“
11 Tuomet VIEŠPATS paliepė žuviai išspjauti Joną į sausumą.