2 Juo daugiau juos šaukiau,juo labiau jie traukėsi nuo manęs,aukodami Baalamsir degindami smilkalus stabams.
3 Aš pats mokiau Efraimą vaikščioti,savo rankomis juos nešiojau,tačiau jie nepripažino,kad aš jais rūpinausi.
4 Siejau juos su savimi žmogiškais saitais,meilės ryšiais.Buvau jiems kaip tie,kurie glaudžia kūdikius prie skruosto.Nusileidau ligi jų,kad juos pamaitinčiau.
5 Jiems nebereikės grįžti į Egiptą;Asirija bus jų karalius,nes jie atsisakė grįžti pas mane.
6 Kalavijas siautėja jų miestuose,naikina jų vartų sijas,ryja juos dėl jų sąmokslų.
7 Mano tauta atkakliai gręžiasi nuo manęs.Jie maldaus dėl jiems uždėto jungo,bet niekas jo nepakels.
8 Efraimai, kaip galiu tave atmesti?Izraeli, kaip galiu tave apleisti?Negi galiu padaryti tave kaip Admąar pasielgti su tavimi kaip su Ceboimais?Mano širdis neleidžia man to padaryti!Mano gailestingumas tau per stiprus!