1 ‘Eime, grįžkime pas VIEŠPATĮ,nes tai jis mus sudraskė,jis ir išgydys;jis mus sužeidė,jis ir sutvarstys.
2 Po dviejų dienų jis mus atgaivins,trečiąją dieną jis mus prikels,kad būtume gyvi jo Artume.
3 Pažinkime, veržkimės pažinti VIEŠPATĮ!Tikrai jis ateis pas mus,kaip tikrai ateina aušra;jis ateis pas mus kaip lietus,kaip vėlyvieji lietūs, pagirdantys žemę’.
4 Ką man daryti su tavimi, Efraimai?Ką man daryti su tavimi, Judai?Judviejų meilė – kaip rytmečio debesis,kaip anksti krintanti rasa.
5 Todėl skaptuosiu juos per pranašus,žudysiu savo lūpų žodžiais,ir mano nuosprendis nutviks kaip šviesa.
6 Aš noriu ištikimos meilės, o ne aukos,ir Dievo pažinimas man mielesnisnegu deginamosios aukos.
7 Prie Adomo jie sulaužė sandorąir taip tapo man neištikimi.
8 Gileadas – nedorėlių miestas,pažymėtas krauju.
9 Kaip plėšikai ko nors tyko,taip ir kunigai susibūrę;jie žudo ant kelio į Sichemą,daro baisų nusikaltimą.
10 Izraelio namuose mačiau šiurpų dalyką:ten kekšauja Efraimas,teršiamas Izraelis.
11 Ir tavęs, Judai, laukia pjūtis.Kai tik noriu sugrąžinti savo tautos belaisvius,