2 Kreiva priesaika, melagystė, žmogžudystė,vagystė ir svetimavimas įsigalėjo,kraujo praliejimas po kraujo praliejimo.
3 Todėl kraštas rauda,visi jo gyventojai gaištair žūva drauge su laukų žvėrimis, padangių paukščiaisir jūrų žuvimis.
4 Tačiau niekas tenesmerkia,niekas tenekaltina.Aš kaltinu tave, kunige!
5 Tu klupsi dieną,ir pranašas su tavimi klups naktį,o aš sunaikinsiu tavo motiną.
6 Mano tauta naikinama,nes jai stinga pažinimo;kadangi tu atmetei pažinimą,atmesiu tave kaip savo kunigą;kadangi tu užmiršai savo Dievo mokymą,užmiršiu ir aš tavo vaikus.
7 Juo daugiau jų buvo,juo labiau jie man nusidėjo,išmainė savo garbę į gėdą.
8 Jie minta mano tautos nuodėmeir godžiai trokšta jos kalčių.