1 kai tik noriu išgydyti Izraelį,vis prasikiša Izraelio kaltėir nedori Samarijos darbai,nes jie elgiasi apgaulingai.Vagys laužiasi į namus,gaujos plėšikauja lauke.
2 Ir jiems neateina į širdį,kad aš atmenu visą jų nedorumą.Dabar juos gaubia nusikaltimai,jie – priešais mane.
3 Savo nedorumu jie linksmina karalių,o klastingumu – didžiūnus.
4 Jie visi yra svetimautojai,jie tarsi prikūrenta krosnis,kurioje kepėjui nebereikia kurstyti ugniesnuo tešlos minkymo iki jos iškilimo.
5 Mūsų karaliaus dienąįkaitę nuo vyno didžiūnai ėmė siautėti,o jis tiesė ranką apsimetėliams.
6 Jų širdys dega sąmokslu lyg krosnis;jų įniršis rusena visą naktį,o rytą prasiveržia tarsi liepsnojanti ugnis.