2 Ir jiems neateina į širdį,kad aš atmenu visą jų nedorumą.Dabar juos gaubia nusikaltimai,jie – priešais mane.
3 Savo nedorumu jie linksmina karalių,o klastingumu – didžiūnus.
4 Jie visi yra svetimautojai,jie tarsi prikūrenta krosnis,kurioje kepėjui nebereikia kurstyti ugniesnuo tešlos minkymo iki jos iškilimo.
5 Mūsų karaliaus dienąįkaitę nuo vyno didžiūnai ėmė siautėti,o jis tiesė ranką apsimetėliams.
6 Jų širdys dega sąmokslu lyg krosnis;jų įniršis rusena visą naktį,o rytą prasiveržia tarsi liepsnojanti ugnis.
7 Visi jie įkaitę kaip krosnisir ryja savo valdovus.Visi jų karaliai krito,bet nė vienas nesišaukia manęs.
8 Efraimas pats maišosi su tautomis;Efraimas – kepantis neapverstas paplotis.