4 Jie rinkosi karalius, bet ne per mane,skyrė didžiūnus, bet be mano žinios.Iš sidabro ir aukso pasidarė stabųsavo pačių pražūčiai.
5 Atmečiau tavo veršį, Samarija!Užsidegiau įniršiu ant jų!Kiek ilgai jie nepajėgs atgautisavo nekaltumo?
6 Juk tai kyla iš Izraelio;jį padarė meistras,bet tai ne Dievas.Į šukes sudaužytas bus Samarijos veršis!
7 Jie sėja vėją,todėl pjaus audrą.Javų šiaudai be varpųnegali duoti miltų,o jei ir duotų,juos surytų svetimieji.
8 Izraelis jau prarytas;dabar jie tarp tautų –kaip nereikalingas indas.
9 Juk jie ėjo į Asirijąkaip vienišas laukinis asilas,o Efraimas samdėsi meilužius.
10 Nors jie samdo tautas,dabar aš pats juos surinksiu,ir greitai jie raitysispo karalių ir didžiūnų našta.