20 Išmintis garsiai šaukia gatvėje,kelia balsą aikštėse.
21 Prie judriausių gatvės kampų ji šaukia,prie vartų ir mieste kalba:
22 „Kiek ilgai, neišmanėliai, mėgsite nemokšiškumą?Kiek ilgai šaipūnai mėgausis šaipydamiesi,o kvailieji nekęs išmanymo?
23 Būkite atidūs mano įspėjimui!Štai išliesiu jums savo dvasiąir atskleisiu jums savo žodžius.
24 Kadangi jūs mane atmetėte, kai šaukiau,nekreipėte dėmesio, kai tiesiau ranką,
25 kadangi paniekinote bet kokį mano patarimą,nepaisėte jokio mano įspėjimo,
26 aš savo ruožtu juoksiuosi, kai ištiks jus nelaimė,tyčiosiuosi, kai užklups jus baimė.