30 Praėjau pro tinginio lauką,pro vynuogyną žmogaus, kuris buvo kvailas.
31 Žiūriu, jis visas apaugęs erškėčiais,žemė pilna dilgėlių,ir akmeninė tvora išgriauta.
32 Stebėjau ir dėjausi į širdį;žvalgiausi ir mokiausi.
33 „Truputį pamiegoti, truputį pasnausti,truputį rankas sudėjus pailsėti“ –
34 ir skurdas užklups tave kaip plėšikas,o nepriteklius – kaip ginkluotas karys.