1 א O kokia vieniša dabar sostinė,kurioje kadaise knibždėte knibždėjo žmonių!Kadaise didinga tarp tautų,dabar ji lyg našlė!Kadaise šalių valdovė,dabar ji tapo verge!
2 ב Karčiai ji verkia nakčia,ašaros vilgo jos skruostus.Tarp visų jos meilužių nėrakas ją paguostų.Visi jos bičiuliai klastingai pasielgė su jair tapo jos priešais.
3 ג Judo tauta išėjo į tremtįvargti ir sunkiai vergauti.Gyvendama išblaškyta tautoseji poilsiui vietos neranda.Visi jos persekiotojai ją nusivijokenčiančią.
4 ד Keliai į Sioną liūdi,nes nėra kam eiti į šventes.Visi jos vartai išgriauti,jos kunigai dejuoja.Visos jos mergaitės sielvartauja,karti jos dalia.
5 ה Jos engėjai dabar šeimininkauja,jos priešai puikiai gyvena,nes VIEŠPATS užliejo ją skausmuuž jos nusikaltimų daugybę.Jos mažutėliai išėjo į nelaisvęengėjų varomi.
6 ו Išėjo iš Siono duktersvisa jos didybė.Jos didžiūnai tarsi elniai,nerandantys sau ganyklos,vos galėjo paeitipersekiotojų priekyje.
7 ז Jeruzalė atsimena visus brangumynus,priklausiusius jai senovėje,jos skausmo ir klajonių dienomis.Kai jos žmonės pateko į engėjo rankas,nesant nė vieno, kas jai pagelbėtų,engėjai piktdžiūgavo, tyčiodamiesi iš jos kritimo.