1 א O, kaip pažemino ViešpatsSiono dukterį, būdamas įniršęs!Jis nubloškė iš dangaus žemėnIzraelio didybę,neatminė savo įniršio dienąsavo pakojo.
2 ב Viešpats negailestingai sunaikinovisas Jokūbo buveines.Įniršęs sulygino su žemeJudo dukters tvirtoves.Parbloškė žemėn sugėdintąkaralystę ir jos didžiūnus.
3 ג Degdamas pykčiu, jis nulaužėIzraelio ragus.Atitraukė nuo jų savo dešinępriešų akivaizdoje.Niokojo Jokūbą tarsi ugnies liepsna,visa visur suryjanti.
4 ד Savo lanką įtempė lyg priešas,savo dešinę pakėlė lyg engėjas.Išžudė visus,kuriais mes didžiavomėsSiono dukters palapinėje.Tarsi ugnį išliejo savo pyktį.
5 ה Viešpats elgėsi kaip priešasir sunaikino Izraelį.Sunaikino visus jo rūmus,griuvėsiais pavertė jo tvirtoves,sustiprino Judo duktersverksmą ir raudą.
6 ו Jis išgriovė savo buveinę kaip sodo pašiūrę,sunaikino savo Padangtę. VIEŠPATS panaikino Sioneiškilmę ir šabą.Savo pykčio įniršyjeatmetė karalių ir kunigą.
7 ז Viešpats paniekino savo aukurą,išsižadėjo savo Šventyklos.Atidavė į priešų rankasjos rūmų sienas.Jie šūkavo VIEŠPATIES Namuosekaip iškilmių dieną.
8 ח VIEŠPATS nutarė paversti griuvėsiaisSiono dukters sieną.Ištiesė matavimo virvęir nesulaikė rankos nuo naikinimo.Sieną ir pylimą privertė raudoti,ir guli abiejų griuvėsiai.
9 ט Žemėn įgrimzdo jos vartai,jis nuėmė ir sulaužė velkes.Ištremtas tautose jos karalius su didžiūnais,dingo kunigų mokymas.Ir jos pranašai nebegaunaregėjimo iš VIEŠPATIES.
10 י Siono dukters seniūnaitylėdami sėdi ant žemės.Jie dulkėmis pasibarstė galvasir apsijuosė ašutine.Jeruzalės mergaitėsnuleido galvas ligi žemės.
11 כ Nuo ašarų aptemo man akys,aš visas sukrėstas.Man širdis plyštadėl dukters, mano tautos, sunaikinimo.Vaikai ir kūdikiai alpstamiesto aikštėse.
12 ל Savo motinų jie nesiliauja klausinėti:„Kur grūdai ir vynas?“ –alpdami kaip sužeistiejimiesto gatvėse,iškvėpdami gyvastįant savo motinų rankų.
13 מ Ką galiu tau pasakyti?Su kuo tave palyginti, dukterie Jeruzale?Su kuo galiu tave lyginti,kad galėčiau tave paguosti, mergele, Siono dukterie?Platūs kaip jūra tavo griuvėsiai;kas gali tave išgydyti?
14 נ Tavo pranašų tau skelbti regėjimaibuvo tušti ir apgaulingi.Jie neatidengė tavo kaltės,idant sugrąžintų tau palaimą.Jie regėjo ištarmes tau,tuščias ir klaidinančias.
15 ס Kas tik praeina tavo keliu,tas matydamas tave ploja rankomis.Jie švilpia ir kraipo galvas,žvelgdami į dukterį Jeruzalę.„Nejau tai miestas, laikytas gražiausiu,visos žemės džiugesiu?“
16 פ Visi tavo priešaižiojasi prieš tave.Jie švilpia, griežia dantimisir šaukia: „Mes ją prarijome!Tai tikrai mūsų lauktoji diena!Sulaukėme ir pamatėme!“
17 ע VIEŠPATS padarė, ką buvo užsimojęs,įvykdė savo žodį,ištartą labai seniai.Jis sunaikino negailestingai,leido tavo priešui džiaugtis pergale,išaukštino tavo engėjų galybę.
18 צ Šaukis širdimi Viešpaties,dejuok, Siono dukterie!Liek ašaras upeliaisdieną naktį.Neleisk sau atsikvėptinei akims ilsėtis!
19 ק Atsikelk ir šaukis naktįkiekvienos sargybos pradžioje!Išliek savo širdį kaip vandenįViešpaties akivaizdoje!Kelk į jį rankasdėl gyvasties savo vaikų,mirštančių iš bado kiekvienos gatvės kampe.
20 ר Pažvelk, VIEŠPATIE, ir pasižiūrėk:su kuo esi taip pasielgęs?Nejaugi moterys turi valgyti savo vaisių,savo naujagimius kūdikius?Nejaugi kunigas ir pranašasturi būti užmušti Viešpaties Šventykloje?
21 ש Jauni ir seni guligatvėse sukritę.Mano merginos ir vaikinaikrito nuo kalavijo.Savo įniršio dieną juos užmušei,negailestingai išžudei.
22 ת Sukvietei mano priešus iš visų pusiųtarsi iškilmių dieną.Ir VIEŠPATIES įniršio dienąnė vienas nepabėgo ir neišliko.Mano priešas sunaikino tuos,kuriuos pagimdžiau ir išauginau.