15 ס Visus galiūnus, kuriuos turėjau, VIEŠPATS atmetė.Jis pašaukė prieš mane kariuomenęmano jaunų vyrų sunaikinti.Viešpats traiškė mergelę, Judo dukterį,vynuogę vynuogių spaudykloje.
16 ע Dėl šių dalykų aš verkiu,mano akys plūsta ašaromis.Toli nuo manęs, kas galėtų paguostiir atgaivinti mano dvasią.Mano vaikai bejėgiai,nes priešas nugalėjo“.
17 פ Sionas grąžo rankas,bet jį paguosti nėra kam. VIEŠPATS pašaukė Jokūbokaimynus tapti jam priešais.Tarp jų Jeruzalė virtonešvariu skuduru.
18 צ „VIEŠPATS teisus,nes aš maištavau prieš jo žodį.Betgi klausykitės, visos tautos!Pasižiūrėkite į mano skausmą!Mano jaunuolės ir jaunuoliaiišėjo į nelaisvę.
19 ק Šaukiausi savo meilužių,bet jie mane apvylė.Mano kunigai ir seniūnaižuvo miesteieškodami valgyti,norėdami išlikti gyvi.
20 ר Pasižiūrėk, VIEŠPATIE, kaip man skaudu!Aš visa sukrėsta,širdis blaškosi krūtinėje,nes labai maištavau.Lauke mirtį neša kalavijas,viduje – maras.
21 ש Kai jie girdėjo mane dejuojančią,nebuvo kam manęs paguosti.Visi mano priešai girdėjo apie mano nelaimęir džiaugiasi, nes tu tai padarei.Siųsk tą dieną, kurią kadaise paskelbei;tebūna jiems kaip man.