14 נ Tavo pranašų tau skelbti regėjimaibuvo tušti ir apgaulingi.Jie neatidengė tavo kaltės,idant sugrąžintų tau palaimą.Jie regėjo ištarmes tau,tuščias ir klaidinančias.
15 ס Kas tik praeina tavo keliu,tas matydamas tave ploja rankomis.Jie švilpia ir kraipo galvas,žvelgdami į dukterį Jeruzalę.„Nejau tai miestas, laikytas gražiausiu,visos žemės džiugesiu?“
16 פ Visi tavo priešaižiojasi prieš tave.Jie švilpia, griežia dantimisir šaukia: „Mes ją prarijome!Tai tikrai mūsų lauktoji diena!Sulaukėme ir pamatėme!“
17 ע VIEŠPATS padarė, ką buvo užsimojęs,įvykdė savo žodį,ištartą labai seniai.Jis sunaikino negailestingai,leido tavo priešui džiaugtis pergale,išaukštino tavo engėjų galybę.
18 צ Šaukis širdimi Viešpaties,dejuok, Siono dukterie!Liek ašaras upeliaisdieną naktį.Neleisk sau atsikvėptinei akims ilsėtis!
19 ק Atsikelk ir šaukis naktįkiekvienos sargybos pradžioje!Išliek savo širdį kaip vandenįViešpaties akivaizdoje!Kelk į jį rankasdėl gyvasties savo vaikų,mirštančių iš bado kiekvienos gatvės kampe.
20 ר Pažvelk, VIEŠPATIE, ir pasižiūrėk:su kuo esi taip pasielgęs?Nejaugi moterys turi valgyti savo vaisių,savo naujagimius kūdikius?Nejaugi kunigas ir pranašasturi būti užmušti Viešpaties Šventykloje?