7 ז Viešpats paniekino savo aukurą,išsižadėjo savo Šventyklos.Atidavė į priešų rankasjos rūmų sienas.Jie šūkavo VIEŠPATIES Namuosekaip iškilmių dieną.
8 ח VIEŠPATS nutarė paversti griuvėsiaisSiono dukters sieną.Ištiesė matavimo virvęir nesulaikė rankos nuo naikinimo.Sieną ir pylimą privertė raudoti,ir guli abiejų griuvėsiai.
9 ט Žemėn įgrimzdo jos vartai,jis nuėmė ir sulaužė velkes.Ištremtas tautose jos karalius su didžiūnais,dingo kunigų mokymas.Ir jos pranašai nebegaunaregėjimo iš VIEŠPATIES.
10 י Siono dukters seniūnaitylėdami sėdi ant žemės.Jie dulkėmis pasibarstė galvasir apsijuosė ašutine.Jeruzalės mergaitėsnuleido galvas ligi žemės.
11 כ Nuo ašarų aptemo man akys,aš visas sukrėstas.Man širdis plyštadėl dukters, mano tautos, sunaikinimo.Vaikai ir kūdikiai alpstamiesto aikštėse.
12 ל Savo motinų jie nesiliauja klausinėti:„Kur grūdai ir vynas?“ –alpdami kaip sužeistiejimiesto gatvėse,iškvėpdami gyvastįant savo motinų rankų.
13 מ Ką galiu tau pasakyti?Su kuo tave palyginti, dukterie Jeruzale?Su kuo galiu tave lyginti,kad galėčiau tave paguosti, mergele, Siono dukterie?Platūs kaip jūra tavo griuvėsiai;kas gali tave išgydyti?