51 Mano akys kankina manedėl likimo visų dukterų mano mieste.
52 צ Mano priešai be jokios priežastiessugavo mane kilpa kaip paukštį.
53 Jie įstūmė mane gyvą į duobę,užvertė ant manęs akmenis.
54 Vandenys tvino man virš galvos,ir aš tariau: „Man galas!“
55 ק Šaukiausi tavo vardo, VIEŠPATIE,iš duobės gelmių.
56 Tu girdėjai mano šauksmą:„Tenebūna kurčia tavo ausis mano pagalbos šauksmui!“
57 Tu atėjai man pagalbon, kai aš tavęs šaukiausi,ir tarei: „Nebijok!“