15 ס „Eikite šalin! Nešvarieji! – šaukė jiems žmonės. –Šalin! Šalin! Nelieskite!“Todėl jie tapo bėgliais ir klajokliais,nes tautose buvo sakoma: „Čia jie daugiau nebegyvens!“
16 פ Pats VIEŠPATS juos išblaškėir į juos daugiau neatsižvelgs.Jie nerodė pagarbos kunigamsnei malonės seniūnams.
17 ע Akis pražiūrėjomevis laukdami pagalbos, bet veltui.Laukte laukėme tautos,kuri negalėjo mūsų išgelbėti.
18 צ Mūsų žingsniai buvo sekami,nebegalėjome net savo gatvėmis vaikščioti.Artinosi mūsų galas.Mūsų dienos buvo suskaitytos,tikrai mums buvo atėjęs galas.
19 ק Mus persekiojantieji buvo greitesniuž padangių erelius.Jie vijosi mus per kalnus,dykumoje mūsų tykojo.
20 ר Mūsų gyvasties alsavimas, VIEŠPATIES pateptasis,buvo pagautas jų spąstais,o mes apie jį sakėme:„Jo paunksmėje gyvensime tarp tautų“.
21 ש Džiūgauk ir linksminkis, Edomo dukterie,gyvenanti Uco šalyje!Bet ir tau ateis taurė,tu pasigersi ir apsinuoginsi.