14 Seniūnai pasitraukė iš miesto vartų,jaunuoliai – nuo savo muzikos.
15 Dingo mūsų širdies džiaugsmas,gedulu virto mūsų šokiai.
16 Vainikas nukrito mums nuo galvos;vargas mums, nes mes nusidėjome!
17 Mūsų širdys dėl to serga,mūsų akys nuo šių dalykų aptemo,
18 Siono kalnas guli nuniokotas,šakalai ant jo bastosi.
19 O tu, VIEŠPATIE, viešpatauji amžinai,tavo sostas tveria per visas kartas.
20 Kodėl mus visiškai užmiršai?Kodėl mus palikai taip ilgai?