1 Atidaryk, Libane, savo duris,ir tesuryja ugnis tavo kedrus!
2 Raudok, kiparise, nes krito kedras,sunaikinti puikieji medžiai!Raudokite, Bašano ąžuolai,nes buvo iškirstas tankusis miškas!
3 Įsiklausyk! Piemenys rauda,nes apiplėšta jų didybė!Įsiklausyk! Liūtai riaumoja,nes sunaikintos Jordano tankmės!
4 Taip kalba VIEŠPATS, mano Dievas: „Būk piemeniu kaimenės avių, pasmerktų skerdynėms.
5 Perkantieji jas žudo nebaudžiami, o parduodantieji sako: ‘Tebūna garbė VIEŠPAČIUI, nes aš tapau turtingas!’ Net jų pačių piemenys jų nesigaili.
6 Nė aš daugiau nebepasigailėsiu krašto gyventojų, – tai VIEŠPATIES žodis. – Tikėk manimi, atiduosiu juos, kiekvieną jų, jo kaimynui ir jo karaliui į nagus. Jie nusiaubs žemę, bet iš jų rankų aš negelbėsiu nė vieno“.