1 Viešpats kalbėjo Jeremijui, kai karalius Zedekijas siuntė pas jį Malkijos sūnų Pašhūrą ir kunigą Sofoniją, Maasėjos sūnų:
2 „Babilono karalius Nebukadnecaras kariauja prieš mus; paklausk už mus Viešpatį, gal Jis padarys stebuklą kaip seniau ir priešas turės atsitraukti nuo mūsų?“
3 Jeremijas jiems atsakė: „Taip sakykite Zedekijui:
4 ‘Viešpats, Izraelio Dievas, sako: ‘Aš apgręšiu kovos ginklus jūsų rankose, kuriais kariaujate prieš Babilono karalių ir chaldėjus, jus apgulusius, ir juos surinksiu viduryje šio miesto.
5 Aš pats, įpykęs, užsirūstinęs ir įnirtęs, kariausiu prieš jus ištiesta galinga ranka
6 ir ištiksiu šito miesto žmones bei gyvulius. Jie mirs nuo didelio maro’.
7 Viešpats sako: ‘Po to Aš atiduosiu Zedekiją, Judo karalių, jo tarnus ir miesto gyventojus, išlikusius nuo maro, kardo ir bado, į Babilono karaliaus Nebukadnecaro rankas ir rankas tų, kurie siekia jų gyvybės. Jis žudys juos kardu, nieko nesigailėdamas ir neužjausdamas’“.
8 Šitai tautai sakyk: „Taip sako Viešpats: ‘Aš leidžiu jums pasirinkti gyvenimo kelią ar mirties kelią.
9 Kas pasiliks šitame mieste, mirs nuo kardo, bado ir maro, o kas išeis ir pasiduos chaldėjams, jus apgulusiems, išliks gyvas ir išgelbės savo gyvybę.
10 Aš atsigręžiau į šitą miestą daryti pikta, o ne gera, – sako Viešpats, – į Babilono karaliaus rankas jis bus atiduotas, o tas jį sudegins’“.
11 Judo karalių namams sakyk: „Klausykite Viešpaties žodžio,
12 Dovydo namai: ‘Taip sako Viešpats: ‘Elkitės kasdien teisingai, ginkite skriaudžiamuosius, kad mano rūstybė neužsidegtų neužgesinama ugnimi dėl jūsų piktadarysčių’“.
13 „Aš esu prieš tave, slėnio gyventoja, lygumos uola, – sako Viešpats. – Jūs sakote: ‘Kas galėtų mus užpulti ir įsibrauti į mūsų buveines?’
14 Aš nubausiu jus pagal jūsų darbus, – sako Viešpats, – įžiebsiu ugnį jūsų miške, kad sudegintų visą apylinkę“.