13 ‘Aš tikrai juos sunaikinsiu, – sako Viešpats. – Neliks vynuogių ant vynmedžių ir figų ant figmedžių, o lapai nuvys. Tai, ką jiems esu davęs, pasitrauks nuo jų’“.
14 Kodėl mes čia sėdime? Susirinkime, skubėkime į sustiprintus miestus ir ten sėdėkime tyliai, nes Viešpats, mūsų Dievas, mus nutildė ir girdo karčiu vandeniu, kadangi Jam nusidėjome.
15 Mes laukėme taikos, bet nieko gero nesulaukėme. Laukėme sveikatos, o štai – sunaikinimas!
16 Nuo Dano girdisi žirgų prunkštimas, nuo jų žvengimo dreba visas kraštas. Priešas užima šalį ir ryja visa: jos turtus, miestus ir gyventojus.
17 „Aš siunčiu jums nuodingų gyvačių, kurių negalima užkerėti, ir jos jus įgels“, – sako Viešpats.
18 Kada aš būsiu paguostas savo skausme, mano širdis alpsta manyje.
19 Mano tautos pagalbos šauksmas girdisi visame krašte. Argi nebėra Viešpaties Sione? Argi jis nebekaraliauja? Kodėl jie pykdė mane savo drožiniais ir svetimais stabais?