1 Sirijos karalius Ben Hadadas surinko visą savo kariuomenę: su juo buvo trisdešimt du karaliai, žirgai ir kovos vežimai, ir puolė Samariją.
2 Ben Hadadas per pasiuntinius pranešė Izraelio karaliui Ahabui:
3 „Tavo sidabras ir auksas yra mano, taip pat tavo žmonos ir geriausieji vaikai“.
4 Izraelio karalius atsakė: „Mano valdove karaliau, kaip tu sakei, aš ir visa, kas man priklauso, esame tavo“.
5 Pasiuntiniai vėl atėjo pas Ahabą ir sakė: „Taip sako Ben Hadadas: ‘Nors aš sakiau tau, kad tu atiduosi man savo sidabrą, auksą, žmonas ir vaikus,
6 bet rytoj šituo laiku atsiųsiu pas tave savo tarnus, jie iškratys tavo bei tavo tarnų namus ir visa, kas brangu tavo akyse, surinkę išsigabens’“.
7 Tada Izraelio karalius, sušaukęs visus krašto vyresniuosius, jiems kalbėjo: „Klausykite ir stebėkite, kaip Ben Hadadas siekia pikto. Jis atsiuntė pas mane pasiuntinius, reikalaudamas mano žmonų, vaikų, sidabro ir aukso, ir aš jam neprieštaravau“.
8 Visi vyresnieji ir tauta jam atsakė: „Neklausyk ir nesutik!“
9 Ahabas atsakė Ben Hadado pasiuntiniams: „Sakykite mano valdovui karaliui, kad aš visa, ko jis reikalavo pradžioje, darysiu, bet paskutinio jo reikalavimo nevykdysiu“. Pasiuntiniai viską pranešė Ben Hadadui.
10 Karalius vėl siuntė pas Ahabą pasiuntinius su tokiu pranešimu: „Tegul dievai padaro man tai ir dar daugiau, jei Samarijos dulkių bent po saują užtektų žmonėms, kurie seka mane“.
11 Izraelio karalius atsakė: „Tenesigiria tas, kuris susijuosia, tarsi jau nusijuostų“.
12 Kai išgirdo šitą atsakymą, Ben Hadadas puotavo su karaliais palapinėje. Jis įsakė savo tarnams pasiruošti, ir tie išsirikiavo kovai prieš miestą.
13 Pranašas priėjo prie Izraelio karaliaus Ahabo ir tarė: „Taip sako Viešpats: ‘Ar matai visą šitą daugybę? Aš ją šiandien atiduosiu į tavo rankas, kad žinotum, jog Aš esu Viešpats’“.
14 Ahabas klausė: „Per ką?“ Pranašas atsakė: „Taip sako Viešpats: ‘Per sričių kunigaikščių jaunuolius’“. Karalius vėl klausė: „Kas turi pradėti mūšį?“ Jis atsakė: „Tu“.
15 Sričių kunigaikščių jaunuolių buvo du šimtai trisdešimt du, o iš viso izraelitų – septyni tūkstančiai.
16 Jis išėjo vidudienį; Ben Hadadas buvo nusigėręs, gerdamas palapinėje su trisdešimt dviem karaliais, jo sąjungininkais.
17 Sričių kunigaikščių jaunuoliai išėjo pirmieji. Ben Hadadas pasiuntė žvalgus, kurie jam pranešė: „Vyrai išėjo iš Samarijos“.
18 Jis įsakė: „Jei jie eina taikos prašyti, suimkite juos gyvus, o jei eina kariauti, taip pat suimkite juos gyvus“.
19 Sričių kunigaikščių jaunuoliai išėjo iš miesto, o kariuomenė sekė juos.
20 Jie žudė kiekvieną, kuris išėjo prieš juos, ir sirai bėgo, o izraelitai juos vijosi. Sirijos karalius Ben Hadadas pabėgo ant žirgo su raiteliais.
21 Izraelio karalius išėjo ir paėmė kovos vežimų ir žirgų, ir smarkiai sumušė sirus.
22 Tada pranašas, atėjęs pas Izraelio karalių, jam tarė: „Eik, sustiprėk ir žiūrėk, ką darai, nes po metų Sirijos karalius vėl puls tave“.
23 Sirijos karaliaus tarnai kalbėjo karaliui: „Jų dievai yra kalnų dievai, todėl jie mus nugalėjo. Bet jei kariautume su jais lygumoje, mes juos nugalėtume.
24 Padaryk šitaip: pašalink visus karalius iš jų vietų ir jų vieton paskirk vadus.
25 Surink kariuomenę, kokią praradai, taip pat atstatyk žirgų ir kovos vežimų skaičių. Tada kariausime su jais lygumoje ir tikrai juos nugalėsime“. Karalius paklausė jų patarimo ir taip padarė.
26 Metams praėjus, Ben Hadadas su savo kariuomene atėjo į Afeką kariauti su Izraeliu.
27 Izraelitai susirinko ir išėjo prieš juos. Izraelitai sustojo priešais juos lyg dvi mažos ožkų kaimenės, o sirų buvo pilnas kraštas.
28 Tuomet Dievo vyras, priėjęs prie Izraelio karaliaus, tarė: „Taip sako Viešpats: ‘Kadangi sirai sakė, kad Viešpats yra kalnų Dievas, bet ne slėnių Dievas, tai Aš atiduosiu visą šitą daugybę į tavo rankas, kad jūs žinotumėte, jog Aš esu Viešpats’“.
29 Taip jie stovėjo pasiruošę vieni prieš kitus septynias dienas, ir septintą dieną prasidėjo kova. Izraelitai nužudė tą dieną šimtą tūkstančių sirų pėstininkų.
30 Likusieji pabėgo į Afeko miestą, kur ant likusių dvidešimt septynių tūkstančių užgriuvo mūras. Ben Hadadas irgi pabėgo į miestą ir pasislėpė vidiniame kambaryje.
31 Jo tarnai kalbėjo jam: „Mes girdėjome, kad Izraelio karaliai yra gailestingi. Apsijuoskime ašutinėmis, užsidėkime virves ant kaklo ir išeikime pas Izraelio karalių. Gal jis paliks tave gyvą“.
32 Jie, apsijuosę ašutinėmis, užsidėjo virves ir, atėję pas Izraelio karalių, tarė: „Tavo tarnas Ben Hadadas prašo: ‘Palik mane gyvą’“. Ahabas atsakė: „Jei jis dar gyvas, jis yra mano brolis“.
33 Vyrai tai palaikė geru ženklu ir pakartojo: „Ben Hadadas yra tavo brolis“. Karalius tarė: „Atveskite jį!“ Ben Hadadui atėjus, Ahabas pasisodino jį į savo vežimą.
34 Ben Hadadas tarė jam: „Miestus, kuriuos mano tėvas atėmė iš tavo tėvo, grąžinu; tu įsteik prekyviečių Damaske, kaip mano tėvas buvo įsteigęs Samarijoje“. Ahabas atsakė: „Šitomis sąlygomis aš tave paleidžiu“. Juodu sudarė sutartį, ir Ahabas paleido Sirijos karalių.
35 Vienas iš pranašų, Viešpačiui paliepus, tarė savo draugui: „Mušk mane“. Bet tas atsisakė jį mušti.
36 Tada jis jam sakė: „Kadangi nepaklausei Viešpaties žodžio, kai pasitrauksi nuo manęs, tave nužudys liūtas“. Kai jis pasitraukė, jį sutiko liūtas ir sudraskė.
37 Sutikęs kitą vyrą, jis vėl sakė: „Mušk mane“. Tas mušė jį ir sužeidė.
38 Po to pranašas nuėjęs atsistojo prie kelio ir laukė karaliaus. Jis užsirišo raištį ant akių.
39 Karaliui praeinant, jis sušuko: „Tavo tarnas dalyvavo mūšyje. Vienas žmogus atvedė pas mane vyrą ir įsakė: ‘Saugok jį! Jei jis pabėgs, tu atsakysi savo gyvybe arba turėsi sumokėti talentą sidabro’.
40 Kai tavo tarnas buvo užsiėmęs šiuo bei tuo, jis pabėgo“. Izraelio karalius jam tarė: „Teismo sprendimą tu pats sau pasakei“.
41 Jis skubiai nusiėmė raištį, ir Izraelio karalius atpažino, kad jis pranašas.
42 Pranašas jam tarė: „Taip sako Viešpats: ‘Kadangi tu paleidai vyrą, kurį Aš buvau paskyręs visiškam sunaikinimui, tai tavo gyvybė bus už jo gyvybę ir tavo tauta už jo tautą’“.
43 Izraelio karalius vyko namo į Samariją paniuręs ir nepatenkintas.