1 Viešpatie, paklausyk teisiojo skundo, išgirsk mano šauksmą. Teišgirsta Tavo ausys maldą iš mano neklastingų lūpų.
2 Iš Tavęs teišeina man sprendimas, tegul Tavo akys mato teisybę.
3 Tu ištyrei mano širdį, aplankei mane naktį, išbandei mane ir nieko neradai. Aš nusprendžiau nenusidėti savo burna.
4 Žmonių darbuose pagal Tavo lūpų žodžius aš saugojausi naikintojo takų.
5 Palaikyk mane einantį Tavo takais, kad mano kojos nepaslystų.
6 Šaukiausi Tavęs, nes Tu išklausysi mane, Dieve! Atkreipk į mane savo dėmesį, išgirsk mano kalbą.
7 Parodyk savo nuostabų gailestingumą, Tu, kuris savo dešine gelbsti nuo priešų Tavimi pasitikinčius.
8 Saugok mane kaip savo akies vyzdį, savo sparnų šešėlyje slėpk mane
9 nuo prispaudėjų, nuo mano mirtinų priešų, kurie supa mane.
10 Užsidarę savo taukuose, jie kalba išdidžiai savo lūpomis.
11 Kur tik einame, jie supa mus, įbedę akis stebi ir rengiasi žemėn parblokšti
12 kaip liūtas, tykantis grobio, kaip liūto jauniklis, kuris tupi lindynėje.
13 Kelkis, Viešpatie, juos pasitik ir partrenk; išlaisvink savo kardu mano sielą iš nedorėlių,
14 iš žmonių – savo ranka, Viešpatie; iš pasaulio žmonių, kurių dalis šiame gyvenime, kurie pripildo savo pilvus Tavo gėrybėmis, jų vaikai sočiai privalgo, perteklių palikdami saviesiems vaikams.
15 O aš Tavo veidą regėsiu savo teisume, pabudęs pasisotinsiu Tavo regėjimu.