35 Kartą esu prisiekęs šventumu savo, Dovydui nemeluosiu.
36 Jo palikuonys gyvens per amžius, ir jo sostas stovės kaip saulė priešais mane,
37 bus įtvirtintas kaip mėnulis – ištikimas liudytojas danguje“.
38 Bet Tu atstūmei, atmetei ir pasibjaurėjai pateptuoju savo.
39 Išsižadėjai sandoros su savo tarnu, nusviedei žemėn jo karūną ir suteršei ją.
40 Tu sugriovei jo mūrus, pavertei griuvėsiais tvirtoves.
41 Jį plėšia visi praeiviai, jis tapo pajuoka kaimynams.