5 Angelas atsakė: „Ar nežinai, kas tai yra?“ Aš atsakiau: „Ne, mano viešpatie“.
6 Jis tarė: „Tai yra Viešpaties žodis Zerubabeliui: ‘Ne galybe ir ne jėga, bet mano Dvasia, – sako kareivijų Viešpats’“.
7 Kas esi, didis kalne? Zerubabelio akivaizdoje tu pavirsi lyguma! Jis padės paskutinį akmenį, skambant džiaugsmo šūksniams: „Malonė, malonė jam“.
8 Viešpats kalbėjo man:
9 „Zerubabelio rankos padėjo pamatus šiems namams, ir jo rankos užbaigs juos. Tada žinosi, kad kareivijų Viešpats siuntė mane pas jus.
10 Kurie paniekino mažą pradžią, džiaugsis, matydami paskutinį akmenį Zerubabelio rankoje. Septynios lempos yra septynios Viešpaties akys, kurios viską stebi žemėje“.
11 Aš klausiau angelą: „Kas yra šitie du alyvmedžiai žvakidės dešinėje ir kairėje?“