Psalmynas 55 LTB

1 Dieve, klausykis mano maldos ir nesišalink nuo mano maldavimo!

2 Pažvelk į mane ir išklausyk. Aš blaškaus ir nerimstu

3 dėl priešo balso, dėl nedorėlių siautimo. Jie daro man pikta, užsirūstinę neapkenčia manęs.

4 Širdis dreba mano krūtinėje, mirties siaubai apėmė mane.

5 Mane užklupo baimė ir drebulys, siaubas užpuolė mane.

6 Aš sakiau: “O kad turėčiau balandžio sparnus; išskrisčiau ir būčiau ramus.

7 Toli nuskrisčiau, dykumoje apsinakvočiau.

8 Skubėčiau pasislėpti nuo viesulų ir audrų”.

9 Viešpatie, suardyk ir sumaišyk jų kalbas! Mieste mačiau tik smurtą ir vaidus.

10 Dieną ir naktį jie slankioja aplink jo sienas, o viduje neteisybė ir priespauda.

11 Nedorybė viduryje, apgaulė ir klasta gatvėse.

12 Jei priešas mane užgauliotų, galėčiau pakęsti. Jei tas, kuris nekenčia manęs, prieš mane pakiltų, pasislėpčiau nuo jo.

13 Bet tu­žmogus man lygus, mano bendras, artimas bičiulis!

14 Mums buvo malonu kartu, minioje eidavome į Dievo namus.

15 Juos mirtis teužklumpa! Gyvi į mirusiųjų buveinę tenužengia! Nedorybės jų buveinėse ir tarp jų.

16 Aš šauksiuosi Dievo, ir Viešpats išgelbės mane.

17 Vakare, rytą ir vidudienį melsiuosi ir garsiai šauksiu; Jis išgirs mano balsą,

18 išvaduos mano sielą, grąžins ramybę, apgins nuo puolančių priešų daugybės.

19 Dievas išgirs ir pažemins juos, Jis gyvena nuo amžių. Jie nesikeičia ir Dievo nebijo.

20 Jie pakelia ranką prieš tuos, kurie yra taikoje su jais, laužo duotąjį žodį.

21 Slidesnė už sviestą jų burna, o širdyse karas; žodžiai švelnesni už aliejų, tačiau jie yra nuogi kardai.

22 Pavesk Viešpačiui savo naštą, ir Jis palaikys tave, Jis niekados neleis teisiajam svyruoti.

23 Tu, Dieve, juos nuvesi į gilią prarają. Žmogžudžiai ir apgavikai žus nė pusės amžiaus nesulaukę. Tačiau aš pasitikėsiu Tavimi.