1 Tuomet dvasia pakėlė mane ir atvedė prie VIEŠPATIES Namų rytinių vartų, vartų į saulėtekio pusę. Ten prie vartų buvo dvidešimt penki vyrai. Tarp jų pamačiau tautos didžiūnus, Azūro sūnų Jaazaniją ir Benajos sūnų Pelatiją.
2 Jis tarė man: „Žmogau, štai vyrai, kurie rezga pinkles ir slapta sąmokslauja mieste
3 sakydami: ‘Nėra reikalo dabar statyti namus. Šis miestas – katilas, o mes – mėsa!’
4 Todėl pranašauk prieš juos, pranašauk, žmogau!“
5 VIEŠPATIES dvasia nusileido ant manęs, ir jis tarė man: „Sakyk: ‘Taip kalba VIEŠPATS. Štai ką sau manote, Izraelio namai! Aš žinau, kas atėjo jums į galvą!
6 Užvertėte šį miestą lavonais ir gatves pripildėte užmuštųjų’“.