1 Mane pasiekė VIEŠPATIES žodis:
2 „Žmogau, parodyk Jeruzalei jos bjauriuosius nusikaltimus
3 ir sakyk: ‘Taip kalba Viešpats DIEVAS Jeruzalei. Tu kilusi ir gimusi iš kanaaniečių krašto; tavo tėvas buvo amoritas, o motina – hetitė.
4 Tau gimus, tą dieną, kai gimei, tavo bambagyslė nebuvo nupjauta, tu nebuvai nei apiplauta vandeniu, kad būtumei švari, nei ištrinta druska, nei suvystyta vystyklais.
5 Jokia akis neparodė tau gailesčio, kad padarytų ką nors iš šitų dalykų iš užuojautos tau, ir tu buvai išmesta laukan po atviru dangumi, nes tavimi pasibjaurėta tą dieną, kai gimei.
6 Ėjau pro šalį ir mačiau tave spurdančią savo kraujuose. Tau gulint savo kraujyje aš tariau: ‹Gyvenk!
7 Auk kaip laukų augalas!› Tu užaugai, tapai didelė, subrendai tikra moterimi, jau buvo iškilusios tavo krūtys, suvešėję plaukai, tačiau vis dar buvai visiškai nuoga.
8 Ėjau vėl pro šalį ir vėl mačiau tave; tu buvai pasiekusi meilės amžių. Išskleidžiau virš tavęs savo skverną ir pridengiau tavo nuogumą. Daviau tau priesaiką, suėjau į sandorą su tavimi, – tai Viešpaties DIEVO žodis, – ir tu tapai mano.
9 Išmaudžiau tave vandenyje, nuploviau nuo tavęs kraują ir patepiau aliejumi.
10 Aprengiau tave išsiuvinėtais drabužiais, daviau tau brangios odos sandalus, sujuosiau tave lino juosta ir apgaubiau šilko skraiste.
11 Papuošiau tave brangiomis puošmenomis, užmoviau tau ant rankų apyrankes, o ant kaklo – karolius,
12 įvėriau tau žiedą į nosį ir auskarus į ausis, uždėjau ant tavo galvos gražų vainiką.
13 Tu buvai papuošta auksu ir sidabru, tavo drabužiai buvo iš puikaus lino, prabangaus šilko ir išsiuvinėto audeklo. Geriausi miltai, medus ir aliejus buvo tavo maistas. Tu tapai nepaprastai graži, tinkama būti karaliene.
14 Tavo vardas išgarsėjo tarp tautų dėl tavo grožio, nes jis buvo tobulas mano spindesiu, kurį tau suteikiau, – tai Viešpaties DIEVO žodis.
15 Bet tu, pasitikėdama savo grožiu, elgeisi su savo vardu kaip kekšė ir nešykštėjai kekšystės paslaugų kiekvienam praeiviui, kekšystės paslaugas jam teikei!
16 Tu pasiėmei kai ką iš savo drabužių, pasidarei spalvingų aukštumų alkų ir elgeisi juose kaip kekšė; taip niekada nebuvo ir nebebus!
17 Tu pasiėmei ir gražiąsias mano aukso bei sidabro puošmenas, kurias buvau tau davęs, pasidarei vyriškų atvaizdų ir kekšavai su jais.
18 Tu pasiėmei savo išsiuvinėtų drabužių jiems apdengti ir dėjai priešais juos mano aliejų ir smilkalus.
19 Ir maistą, kurio tau daviau, geriausius miltus, medų ir aliejų, kuriais tave maitinau, tu dėjai priešais juos kaip malonaus kvapo atnašas. Štai ką tu darei! – Tai Viešpaties DIEVO žodis! –
20 Tu pasiėmei savo sūnus ir dukteris, kuriuos man pagimdei, ir paaukojai jiems suryti. Lyg tavo kekšystės paslaugų nebūtų buvę gana,
21 tu skerdei mano vaikus ir atidavei jiems kaip auką!
22 Darydama visus savo bjauriuosius nusikaltimus ir kekšaudama neatminei savo jaunystės dienų, kai buvai visiškai nuoga, spurdanti savo kraujuose.
23 Po visų savo nedorų darbų, – vargas, vargas tau! – tai Viešpaties DIEVO žodis, –
24 tu stateisi pakylas ir įsitaisei aukštumų alkus kiekvienoje aikštėje.
25 Ant kiekvienos kryžkelės stateisi savo aukštumų alkus ir kekšavimu niekinai savo grožį, išsižergdama kiekvienam praeiviui. Gausindama savo kekšystę
26 tu kekšavai su egiptiečiais, savo gašliais kaimynais, ir gausinai savo kekšystę, kad mane įpykdytum.
27 Todėl pakėliau ranką prieš tave ir sumažinau tau davinius, palikau tave priešų valiai – Filistijos dukterims, kurios gėdijosi tavo palaido kelio.
28 Tu elgeisi kaip kekšė su asirais, nes buvai nepasotinama; elgeisi kaip kekšė su jais, bet likai nepasotinta.
29 Gausinai savo kekšystę su Chaldėja, pirklių kraštu, bet ir tuo nepasisotinai.
30 Kokia ligota tavo širdis! – tai Viešpaties DIEVO žodis. – Darei visus šiuos dalykus kaip įžūli kekšė,
31 statydamasi pakylas ir įsirengdama aukštumų alkus kiekvienoje aikštėje! Tačiau nebuvai kaip kitos kekšės, nes niekinai užmokestį.
32 O svetimaujanti žmona! Ištekėjusi už vyro, tu atsiduodi svetimiesiems!
33 Visoms kekšėms duodama dovanų, bet tu pati davei dovanų visiems savo meilužiams, kad papirktum juos ateiti iš visur pas tave kekšauti.
34 Tu kekšavai kitaip negu kekšauja kitos moterys; niekas nelakstė tau iš paskos, kad būtum kekše. Kadangi pati mokėjai kekšės užmokestį, užuot jį gavusi, kaip tu skyreisi nuo jų!’“
35 O dabar, kekše, klausykis VIEŠPATIES žodžio!
36 Taip kalba Viešpats DIEVAS. „Dėl tavo aistros, kurią išliejai, ir tavo gėdos, kurią atidengei, kekšaudama su meilužiais, dėl visų tavo bjauriųjų stabų ir dėl tavo vaikų kraujo, kurį jiems aukojai, –
37 dėl to, tikėk manimi, surinksiu visus tavo meilužius, kuriuos norėjai patenkinti, visus, kuriuos mylėjai, taip pat visus, kurių nekentei, surinksiu juos iš visur aplink prieš tave ir atidengsiu jiems tavo gėdą taip, kad jie pamatytų visą tavo kekšystę.
38 Teisiu tave kaip teisiamos svetimavusios ir kraują praliejusios moterys, išliesiu ant tavęs kruviną įniršį ir pavyduliavimą.
39 Atiduosiu tave jiems į rankas. Jie išardys tavo pakylą ir nugriaus tavo aukštumų alkus, nuvilks nuo tavęs drabužius, atims tavo gražiąsias puošmenas ir paliks tave visiškai nuogą.
40 Paskui jie atves minią, kad muštų tave akmenimis ir kapotų kalavijais.
41 Jie degins tavo namus ugnimi ir įvykdys tau teismą žiūrint daugeliui moterų. Taip padarysiu galą tavo kekšavimui, ir tu nebemokėsi daugiau kekšės užmokesčio.
42 Taip išliesiu savo įniršį, ir nusigręš nuo tavęs mano pavyduliavimas; tada aš nurimsiu ir daugiau nebepyksiu.
43 Kadangi tu neatminei savo jaunystės dienų ir įerzinai mane visais šitais dalykais, aš ir sukroviau tavo darbus tau ant galvos, – tai Viešpaties DIEVO žodis. – Argi tu nesielgei ištvirkusiai, darydama visus savo bjauriuosius nusikaltimus?
44 Tikėk manimi, patarlių mėgėjai kandžiai sakys apie tave: ‘Kokia motina, tokia ir duktė’.
45 Tu tikra savo motinos duktė, pametusi vyrą ir vaikus, tu – sesuo savo seserų, palikusių vyrus ir vaikus. Jūsų motina buvo hetitė, o tėvas amoritas!
46 Tavo vyresnioji sesuo yra Samarija, gyvenusi su savo dukterimis į šiaurę nuo tavęs, o tavo jaunesnioji sesuo, gyvenusi į pietus nuo tavęs, yra Sodoma ir jos dukterys.
47 Tu ne tik ėjai jų keliais ir elgeisi pagal jų bjauriuosius nusikaltimus, bet ir bemat tapai labiau ištvirkusi negu jos visuose savo keliuose.
48 Kaip aš gyvas, – tai Viešpaties DIEVO žodis, – tavo sesuo Sodoma ir jos dukterys nedarė taip, kaip tu ir tavo dukterys.
49 Išties tavo sesers Sodomos kaltė buvo įžūlus išdidumas! Ji ir jos dukterys buvo pertekusios duonos ir lengvai gyveno, bet neištiesė rankos vargšui ir beturčiui.
50 Būdamos išdidžios, jos darė mano akyse bjaurius nusikaltimus, todėl ir pašalinau jas, kaip matei.
51 Samarija nepadarė nė pusės tavo nuodėmių! Tu padarei bjaurių nusikaltimų daugiau negu jos; tavo seserys atrodo teisios šalia visų bjauriųjų tavo padarytų nusikaltimų.
52 Tad kęsk savo gėdą, nes per ją pateisinai savo seseris; dėl tavo nuodėmių, kuriomis pranokai seseris, jos atrodo teisesnės už tave! Tad rausk ir kęsk savo gėdą, nes šalia tavęs tavo seserys atrodo teisios!
53 Sugrąžinsiu jų tremtinius, Sodomos bei jos dukterų tremtinius, Samarijos bei jos dukterų tremtinius ir tavo tremtinius drauge su jų tremtiniais,
54 kad kęstumei savo gėdą, raustumei dėl viso, ką esi padariusi, ir būtumei jiems paguoda.
55 Kai tavo seserys – Sodoma bei jos dukterys – sugrįš į savo senąją gerovę ir Samarija bei jos dukterys sugrįš į savo senąją gerovę, tu bei tavo dukterys irgi sugrįšite į savo senąją gerovę.
56 Argi tavo sesuo Sodoma nebuvo priežodis tavo lūpose tavo įžūlaus išdidumo dieną,
57 kol dar nebuvo žinomas tavo nedorumas? Dabar esi pajuoka visoms Aramo bei jo kaimynų dukterims ir Filistijos dukterims, kurios žiūri su panieka į tave iš visų pusių.
58 Tu turi kęsti bausmę už savo ištvirkavimą ir bjauriuosius nusikaltimus“, – tai VIEŠPATIES žodis.
59 Tikrai taip kalba Viešpats DIEVAS: „Pasielgsiu su tavimi, kaip tu pasielgei paniekindama priesaiką ir sulaužydama Sandorą.
60 Tačiau aš atminsiu sandorą su tavimi tavo jaunystės dienomis ir sudarysiu su tavimi amžiną Sandorą.
61 Ir tu atminsi savo kelius ir būsi sugėdinta, kai priimsi savo seseris – ir vyresnes už tave, ir jaunesnes už tave, – nes duosiu jas tau kaip dukteris, nors ne dėl tavo Sandoros.
62 Sudarysiu su tavimi Sandorą, ir žinosi, kad aš esu VIEŠPATS,
63 kad atmintum ir susigėstum, o kai atleisiu visa, kad niekada daugiau nebeatvertumei lūpų savo gėdai“, – tai Viešpaties DIEVO žodis.