1 Tuomet jis parvedė mane prie šventyklos išorinių vartų rytiniame pakraštyje; jie buvo uždaryti.
2 VIEŠPATS tarė man: „Šie vartai liks uždaryti. Jie nebus atidaryti! Niekas pro juos neįeis, nes VIEŠPATS, Izraelio Dievas, įėjo pro juos; jie liks uždaryti.
3 Vien vadas, kadangi jis vadas, galės juose sėstis ir valgyti duoną VIEŠPATIES akivaizdoje. Jis įeis pro vartų prieangį ir išeis tuo pačiu keliu“.
4 Tuomet jis nuvedė mane pro šiaurinius vartus prie šventyklos priekio. Pažvelgiau, ir štai! VIEŠPATIES Šlovės buvo sklidina VIEŠPATIES šventykla. Parpuoliau veidu žemyn.
5 VIEŠPATS man tarė: „Žmogau, įsidėk sau į širdį, gerai įsižiūrėk akimis ir atidžiai įsiklausyk ausimis visa, ką tau pasakysiu apie visus VIEŠPATIES Namų įstatus bei įstatymus. Gerai įsidėmėk, kam leidžiama įeiti į Namus ir kas neturi būti įleidžiamas į šventyklą.
6 Sakyk maištininkams Izraelio namams: ‘Taip kalba Viešpats DIEVAS. O Izraelio namai, gana jums visų jūsų bjauriųjų nusikaltimų!
7 Gausinate jų, įvesdami neapipjaustytos širdies ir neapipjaustyto kūno svetimtaučius, kad jie lankytųsi mano šventykloje, suteršdami mano Namus, kai jūs aukojate man peną – taukus ir kraują. Sulaužėte mano Sandorą savo bjauriaisiais nusikaltimais.
8 Užuot patys prižiūrėję mano šventąsias atnašas, jūs paskyrėte svetimtaučius, kad už jus jie prižiūrėtų mano šventyklą’“.
9 Taip kalba Viešpats DIEVAS: „Joks neapipjaustytos širdies ir neapipjaustyto kūno svetimtautis neįeis į mano šventyklą, net joks svetimtautis, gyvenantis tarp izraelitų.
10 Tik levitai, nors jie izraelitams klaidžiojant paskui savo stabus pasitraukė toli nuo manęs ir turėjo priimti bausmę už savo kaltę,
11 bus mano šventyklos tarnai. Jie bus paskirti šventyklos vartams prižiūrėti ir šventykloje tarnauti; jie skers deginamąsias atnašas bei aukas žmonėms ir jiems patarnaus.
12 Kadangi jie tarnavo žmonėms jų stabų akivaizdoje ir buvo Izraelio namų kaltės priežastis, aš pakėliau prieš juos savo ranką, – tai Viešpaties DIEVO žodis, – ir jie turės priimti bausmę už savo kaltę.
13 Jie nesiartins prie manęs tarnauti kaip kunigai, nesiartins nė prie mano šventųjų atnašų – švenčiausių dalykų, bet turės priimti gėdą už bjauriuosius nusikaltimus, kuriuos darė.
14 Tačiau paskirsiu juos prižiūrėti šventyklą, kad atliktų visą jos ruošą ir darytų visa, kas reikalinga.
15 O Levio giminės kunigai, Cadoko palikuonys, ištikimai rūpinęsi mano Šventykla izraelitams nuklydus nuo manęs, artinsis prie manęs, kad man tarnautų; jie stosis mano akivaizdoje aukoti taukus ir kraują, – tai Viešpaties DIEVO žodis. –
16 Vien jie eis į mano šventyklą, vien jie artinsis prie mano stalo man tarnauti ir rūpinsis mano tarnyste.
17 Įeidami pro vidinio kiemo vartus, jie vilkės lininiais drabužiais, o tarnaudami prie vidinio kiemo vartų ar šventykloje, nesirengs jokiu vilnoniu apdaru.
18 Ant galvos jie dėvės lininius turbanus, ant strėnų vilkės apatiniais iš lino ir nesijuos diržu, kad neprakaituotų.
19 Išeidami į vidinį kiemą pas žmones vidiniame kieme jie nusivilks drabužius, kuriuos vilkėjo tarnaudami, ir padės juos šventyklos kambariuose; tuomet apsivilks kitais drabužiais, kad savo drabužiais nepašventintų žmonių.
20 Galvos jie nesiskus, bet ilgų plaukų neaugins, tik apkarpys savo galvos plaukus.
21 Kunigas, kai turės eiti į vidaus kiemą, negers vyno.
22 Našlės ar atleistos moters jie sau žmona neims ir ims tik mergelę iš Izraelio namų palikuonių arba našlę, kuri yra kunigo našlė.
23 Jie mokys mano tautą, kaip skirti šventa ir nešventa, rodys jiems, kaip atskirti tai, kas švaru, ir tai, kas nešvaru.
24 Kilus ginčui, vien jie bus teisėjai ir spręs jį pagal mano nuostatus. Jie saugos mano įstatymus bei įstatus visose mano šventėse ir švęs mano šabus.
25 Jie neis prie numirėlio, kad nesusiterštų. Mirus tėvui ar motinai, sūnui ar dukteriai, broliui ar netekėjusiai seseriai, jiems leista susiteršti.
26 Atskaičiavęs septynias dienas po apsivalymo, jis bus švarus.
27 Tą dieną, kai eis į šventyklą, į vidinį kiemą tarnauti šventykloje, jis turės paaukoti atnašą už nuodėmę, – tai Viešpaties DIEVO žodis.
28 Jie gaus paveldą, o jų paveldas – aš; jūs neduosite jiems nuosavybės Izraelyje, aš – jų nuosavybė.
29 Jie valgys javų atnašas, atnašas už nuodėmę, atnašas už kaltę; visa, kas Izraelyje paaukota, priklausys jiems.
30 Visų pirmagimių ir visų jūsų dovanų, visų jūsų atnašų pirmienos priklausys kunigams. Ir pirmienas savo tešlos jūs duosite kunigams, idant palaima nužengtų ant jūsų namų.
31 Kunigai nevalgys nudvėsusio ar žvėrių sudraskyto paukščio ar galvijo mėsos.