27 Jo dešinėje pasirodo būrimo strėlė prieš Jeruzalę, kad būtų statomi mūrdaužiai, duodamas įsakymas žudyti, sušunkamas mūšio šūkis, stumiami mūrdaužiai prie vartų, pilami pylimai, statomi apgulos bokštai.
28 Jeruzalės žmonėms tai atrodo tik tuščias būrimas, tačiau juos saisto priesaikos, kuriomis jie buvo prisiekę, ir rankon paimta būrimo strėlė jiems primena jų kaltę, dėl kurios jie bus paimti į nelaisvę“.
29 Todėl taip kalba Viešpats DIEVAS: „Kadangi prisiminėte savo kaltę, o jūsų nusikaltimai tokie aiškūs, jog parodo, kad visais jūsų darbais reiškiasi jūsų nuodėmės, kadangi tai prisiminėte, jūs būsite paimti į nelaisvę.
30 Ir tau, niekšiškasis ir nedorasis Izraelio vade,atėjo diena,galutinės bausmės metas, –
31 taip kalbėjo Viešpats DIEVAS. –Nusiimk turbaną,nukelk nuo galvos karūną!Niekas nepasiliks kaip buvęs:kas žema, tas bus išaukštinta,kas aukšta, tas bus pažeminta!
32 Griuvėsiai, griuvėsiai!Taip, paversiu miestą griuvėsiais!Bet to neįvyks,kol neateis tas, kurį išsirinkau miestui nubausti;jam jį atiduosiu.
33 Tu, žmogau, pranašauk ir sakyk: ‘Taip kalba Viešpats DIEVAS apie Amoną ir jo užgaules’. Sakyk:‘Kalavijas, kalavijas!Ištrauktas iš makščių skerdynėms,nušveistas, kad naikintų,kad blizgėtų kaip žaibas.