14 Su kerubu išskleistais ir saugančiais sparnaisaš padariau tave globėju;tu gyvenai ant Dievo šventojo kalnoir vaikščiojai tarp ugningų akmenų.
15 Tu buvai be dėmės savo keliuosenuo pat savo sukūrimo dienosligi buvo nustatyta tavo kaltė.
16 Per savo plačiąją prekybątu prisipildei smurto ir nusidėjai,todėl varau tave toli nuo Dievo kalno.Ir kerubas išskėstais ir serginčiais sparnaisnuvarė tave nuo ugningųjų akmenų.
17 Nuo tavo grožio išpuiko tavo širdis,dėl savo spindesio piktnaudžiavai savo išmintimi.Nubloškiau tave žemėn,padariau iš tavęs reginį,kad karaliai įsidėmėtų.
18 Išniekinai savo šventyklassavo kalčių daugybeir sukta prekyba.Uždegiau tave ugnimi,ir ji tave surijo;paverčiau tave pelenais ant žemės akyse visų,kurie tave matė.
19 Visi, kas tik pažino tave tautose,yra apstulbę;tu tapai pasibaisėjimu,ir tavęs niekada nebebus’“.
20 Mane pasiekė VIEŠPATIES žodis: