2 „Žmogau, raudok dėl Egipto valdovo faraono ir sakyk jam:‘Laikei save liūtu tarp tautų,bet buvai kaip slibinas jūrose;blaškeisi savo upėse,drumstei vandenį kojomisir teršei savo upes’“.
3 Taip kalba Viešpats DIEVAS:„Užmesiu ant tavęs savo tinklądaugelio tautų suėjime,ir jie ištrauks tave mano bradiniu.
4 Parmesiu tave ant žemės,nusviesiu tave į atvirą laukąir nutupdysiu ant tavęs visus padangių paukščius,leisiu misti tavimi visiems žemės žvėrims.
5 Tavo kūną numesiu kalnuose,slėnius pripildysiu tavo dvokiančios maitos.
6 Palaistysiu kraštą ligi pat kalnųtavo srūvančiu kraujuir tavęs bus pripildytos upių vagos.
7 Kai tu būsi sunaikintas, uždengsiu dangųir aptemdysiu žvaigždes.Saulę aptrauksiu debesimis,o mėnulis neduos savo šviesos.
8 Visus šviesulius, žibančius danguje,dėl tavęs aptemdysiuir tavo kraštą apgaubsiu tamsybe, –tai Viešpaties DIEVO žodis. –