7 Atėjo tau pražūtis,šalies gyventojau!Atėjo metas, jau arti dienasąmyšio, o ne ūžavimo kalnuose.
8 Jau greit išgiešiu ant tavęs savo įniršįir išliesiu ant tavęs savo pyktį.Nuteisiu tave pagal tavo kelius,nubausiu tave už visus tavo bjauriuosius nusikaltimus.
9 Mano akis nepagailės,ir aš neparodysiu užuojautos,bet bausiu tave pagal tavo kelius.Kai tavo bjaurieji nusikaltimai pūliuos tavyje,žinosite, kad aš, VIEŠPATS, nuplakiau“.
10 Žiūrėk, toji diena jau čia pat! Žiūrėk, ji ateina!Pražūtis atėjo,lazda pražydo,įžūlumas sukrovė pumpurus,
11 smurtas išaugo į nedorumo lazdą.Nė vienas jų neišliks;neliks nieko nei iš jų pertekliaus,nei iš turtų.Jie neturės jokio pranašumo.
12 Atėjo tas metas, toji diena išaušo!Kas perka, tas tegu nesidžiaugia,kas parduoda, tas tegu neliūdi,nes visus užklups degantis pyktis.
13 Parduodantis nebeatgaus to,kas parduota,nors jis ir pirkėjas tebebūtų gyvi,nes pyktis apima visus,ir jis nebus atšauktas.Kadangi visi jie kalti, nė vienas negali išlikti gyvas.