18 Dar tam nebaigus kalbėti, atskubėjo kitas pasiuntinys ir pranešė: „Tavo sūnūs ir dukterys valgė ir gėrė vyną vyriausiojo brolio namuose, – tarė jis, –
19 ir štai atūžė iš dykumos baisi vėtra ir sugniuždė visas keturias namų kertes. Namai griuvo ant jaunųjų žmonių. Jie visi žuvo. Tik aš vienas pabėgau tau pranešti“.
20 Tada Jobas atsistojo, persiplėšė drabužius ir nusiskuto galvą. Puolęs kniūbsčias,
21 jis tarė:„Nuogas išėjau iš motinos įsčių,nuogas sugrįšiu ten; VIEŠPATS davė, VIEŠPATS ir atėmė!Tebūna pašlovintas VIEŠPATIES vardas!“
22 Nepaisydamas visko, Jobas nei nusidėjo, nei priekaištavo Dievui.